Savaitgalis pajūryje: Klaipėdos laivų paradas ir Palangos gintaro muziejus.

Kada tiksliai užsidegiau noru pamatyti Klaipėdos laivų paradą turbūt taip ir nepasakysiu, bet dar žiemos metu jau pradėjau nuosekliai planuoti. Pirmiausia užsisakiau nakvynę Klaipėdoje. Šiaip pirmiausia rekomenduotina įsigyti kelionės bilietus, bet buvau tikra, kad autobusai ir traukiniai nenustos kursavę iki mano kelionės datos. Ir ką gi, buvau teisi. O susirasti nakvyne Klaipėdoje reikia paskubėti, nes viešbučių nėra daug, o ir jų kainos labai nemažos. Tačiau aš dar iš praeitos kelionės į Klaipėdą žinojau, kad geriau nei Klaipėda Hostel nerasiu. Nakvynė be pusryčių mišriame kambaryje už dvi naktis kainavo €22. O dėl pačios kelionės teko pasukti galvą, nes traukinys ir autobusas kainavo beveik tiek pat, bet su išankstinio pirkimo nuolaida kelionė traukiniu į abi puses gavosi apie €10 pigiau nei autobusu. Vienos nakvynės kaina susitaupė, galima sakyti. Ir štai, penktadienį vakare po darbo Kūtvėla su savo krepšeliu savaitgalio išvykai prisistatė į traukinių stotį. Smarkiai nuvylė tai, kad gavau vietą be lango, nes penkias valandas spoksoti į sieną nėra didelis malonumas. Laimei, buvau apdairiai nusipirkusi žurnalą. Klaipėdoje buvome jau sutemus, kažkur apie 22.30 val., bet hostelis buvo tik gatvę perėjus, todėl niekur nereikėjo blaškytis. Gavau kambarį su dviem australais ir portugalu :-) Jeigu maloni administratorė nebūtų man suradusi ausų kamštukų (savus pamiršau namie), tai būtų tekę evakuotis ant sofos koridoriuje, nes mano kambario kaimynai pasirodė esantys knarkaliai.

Kitą rytą pakirdau anksti, nes diena žadėjo būti ilga: miesto renginiai, Muziejų naktis, Gatvės muzikos diena, laivų paradas...Netoli hostelio yra viešojo transporto stotelė, nuo kurios į senamiestį veža Nr. 8 autobusas, arba galima eiti pėsčiomis, tada užtrunkama apie 20 min. Labai pravertė hostelyje gautas nemokamas "Klaipėda in Your Pocket" žurnaliukas ir Deniso Nikitenko iš Klaipėdos man paslaugiai atsiųstas mažosios architektūros žemėlapis.

Jis mažas, bet svajones pildo dideles. Kas?- Klaipėdos peliukas! Skulptoriai S. Plotnikovas ir S. Jurkus.

Sakė, mano noras labai specifinis, bet pasistengs :-)

Vokiečių turistai.

Vokiečių turistai žiūri į natas ir dainuoja prie Taravos Anikės skulptūros. Prūsų poetas iš Klaipėdos Simonas Dachas, manoma, pamatė Anikę per savo draugo vestuves ir įsimylėjo. Karaliaučiuje tekėdama už kunigo Anikė buvo gražuolė septyniolikmetė našlaitė. Jų pirmagimis Frydrichas į lietuvių kalbą išvertė Bibliją ir giesmes. Likusi našle, Anikė tekėjo už parapijos kunigų dar du kartus, susilaukė vienuolikos vaikų, nors tik trys išgyveno. 1912 m. pastatyta skulptūra dingo Antrojo Pasaulinio karo metais. 1988 m. jos atstatymą inicijavo Vakarų Vokietijos pilietis, lietuvių kilmės Haincas Radzivilas. Tam Vokietijoje buvo suburta Taravos Anikės draugija, ir atkurta skulptūra papuošė Klaipėdą 1989 m. Anikės gimtoji Tarava dabar yra Vladimirovas, miestelis Kaliningrado srityje. O Simono Dacho sukurtas eilėraštis tapo liaudies daina. Norintiems pasiklausyti kaip ji skamba siūlau Aennchen von Tharau, Vienna Opera Harmonists versiją.

Klaipėdos fachverkas.

Tokią sienų tapybą drąsiai galima priskirti menui. 

Klaipėdos undinėlė. Skulptorius K. Pūdymas, 2015 m. 

Labai moteriškų formų undinėlė...Įdomu, kas buvo modelis?

Klaipėdos undinėlė (kairėje) ir Vilniaus Kūtvėla.

Undinėlės uodegai buvo panaudotos 1 LT monetos. Bet aš rimtai siūlau apsvarstyti idėją bendradarbiauti kad ir su Victoria Secret, ir kaip kad Briuselio berniukui keičia rūbus, taip ir Klaipėdos undinėlei keisti liemenėles, nes labai tos formos akis bado, vyrų žmonos nebesuvaldo, nenutempia niekaip eiti senamiesčio įžymybių apžiūrėti, jiems čia, matote, vaizdas geresnis... Undinėlės net savo tinklalapį turi: Mermaids of Earth. Kol kas Lietuvos nėra tame tinklalapyje, tai aš parašiau į jų nurodytus kontaktus apie mūsų undinėles Klaipėdoje ir Vilniuje.

Mažosios Lietuvos prijungimui prie Didžiosios Lietuvos atminti skirta arka. "Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva", - Ievos Simonaitytės žodžiai. 

Sugrįžęs "Meridianas".

Ežiukas tapo gėlynu ar gėlynas tapo ežiuku? 

Naujas leidinys apie gintarą. Kūtvėlos grobis iš Klaipėdos TIC.

Klaipėdiečio Deniso Nikitenko parašytas leidinį apie gintarą 13,000 vnt. tiražu išleido Valstybinis Turizmo departamentas. Leidinyje pateikiama daug įdomių faktų. Pavarčiau ir užsimaniau gintarinio pakabuko :-) Ieškokite šio leidinuko turizmo informacijos centruose ir Vilniuje esančiame Valstybiniame Turizmo departamente (Gedimino pr. 37). Pribloškia, kiek autorius sielos įdėjo į šiuos dvidešimt puslapių! Medžiagos rinkimas ir apipavidalinimas užtruko net du metus. Tokiems žmonėms dar gyviems turi būti statomi paminklai. Siūlau sekti Deniso Nikitenko profilį Facebook'e. Viršelyje matomas gintaro verpstukas buvo fotografuotas ant apeiginio kuršių akmens prie Salantų. Kadangi šventei skirti renginiai dar nebuvo prasidėję, tai turėjau laiko išgerti balintos kavos su mėlynių keksiuku (€3, Coffee Inn) ir šiuos vertingus puslapius pavartyti.

Klaipėda skendi našlaitėse.

Fontanas Klaipėdoje.

Pastatas bus pritaikytas turizmui.

Tiltas nusuktas, laukiame.

Tuoj bus atsuktas tiltas. Tiksliau, prisuktas.

Tilto padalinimas tarp pėsčiųjų ir laivų eismo yra numatytas specialiame grafike. Pėstiesiems tiltu naudotis skirta 45 min., o laivukams- 15 min. Pataikiau ant atrakcijos! Jūsų dėmesiui trumpas 2 min. filmukas. Labai įdomi turistinė atrakcija, mes, vilniečiai, tokių cūdų nematę. Dar būtų galima norinčius už simbolinį mokestį įdarbinti tą tiltą sukti :-)

Vaikų Rojus.

Karinių laivų lankymas. 

Medicininė pagalba. 

Šaulių priesaika.

Šaulių priesaika.

"Jotvingis".

"Dzūkas". Pagamintas "iš plastmasės", kad būtų galima minų po vandeniu ieškoti. 

Norintys patekti į laivus turėjo palaukti. 

Mylėk, tikėk ir lauk...

Ant "Jotvingio" denio. 

"Jotvingio" amunicija.

Kūtvėla inspektuoja "Jotvingį". 

Tikėkimės, tik taikiems moksliniams tyrimams. 

"Dzūkas" vis labiau populiarėja, eilės ilgėja. 

Karinės amunicijos paroda. 

Kūtvėla Klaipėdos laivų parade. 

Vienintelis Lietuvos povandeninis laivas "Lituanika". 

Kūtvėla ir "Lituanika". Jo konstruktorius- pasvalietis, bet dabar jau kretingiškis Jonas Velžys. Karo laivas "Šakiai" yra pajėgus nuleisti "Lituaniką" po vandeniu, esant reikalui. Labai pasispaudus, telpa kapitonas, padėjėjas, ir naras su įranga. 

Krantinėje šurmuliavo mugė, kur Kūtvėla neatsilaikė prieš malonius niekučius ir pageneravo amatininkams pajamas. Na, bet kas be nuodėmės tegul pirmas metas akmenį. Dar man Klaipėdoje patiko, kad dienos pietūs yra ne tik darbo dienomis. Susigundžiau reklama paragauti dienos sriubos žuvienės, tik €1.20. Labai skanu buvo, malonus aptarnavimas, netgi apklotą nuo vėjo pasiūlė.

Žuvienė. 

Kol laukiame atsukamo ir prisukamo tilto. Alus ne mano. 

Pataikiau į nacionalinės žuvies rinkimus.

Lietuvi, ar atlikai pareigą? Ar balsavai už nacionalinę žuvį? 

Kaip matote, stebėtojai užtikrino rinkimų skaidrumą. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad Nacionalinės žuvies rinkimų komiteto demokratiškai surengtus nacionalinės žuvies rinkimus laimėjo lynas. Ta proga dešimt lynų buvo paleisti gyvi į laisvę. Dabar laukiame, kada Europos ir pasaulio valstybės pripažins lyną.

Keltas "Kintai" tapo koncertų keltu. Dieną čia grojo Gatvės muzikos dienos dalyviai, o vakare koncertavo žymūs Lietuvos atlikėjai. 

Nuostabiai susitvarkiusi Senoji perkėla.

Mano praėjusio apsilankymo metu čia buvo atitverta statybos aikštelė su benamių katinukų maitinimo dubenėliu (duok Dieve tiems geriems statybininkams sveikatos ir pelningų užsakymų), o šiandien čia yra keltų bilietų kasa ir kavinė- burgerinė. Bilietų patikra automatizuota, yra ir bilietų automatai. Nors ir labai magėjo į Smiltynę persikelti, bet susilaikiau-laiko tai ne per daugiausiai ir Klaipėdoje turėjau, o ir "Meridiane" jau bus bures pakėlę.

"Meridianas" jau su burėmis! O ant dešinėje matomų pastatų žiemą buvo rodomos šviesos instaliacijos. 

 Gatvės muzikos dienoje krišnaitai "Hare Krišna" dainavo plaukiodami upe. 

Kūtvėla ir "Meridianas".

Nemaniau, kad ir "Meridianas" bus lankomas šiandien, bet kai pamačiau ten lipančius žmones, tai kūlverstina nusiverčiau kitapus upės. Kaip čia dabar viena pirmųjų nepamatysi naujai sutvarkyto Klaipėdos simbolio? Dabar laive įrengtas baras, kuriame gali apsilankyti visi norintys, ir restoranas, į kurį patekti reikalinga išankstinė rezervacija.

Kūtvėla "Meridiane".

Asmenukė :-)

Iki burlaivių parado liko dar daug laiko, todėl papietavau savitarnos valgykloje autobusų stotyje (nelabai skanu buvo, bet ne "Meridiano" restoranas gi). Bet prieš tai dar spėjau apeiti Laikrodžių muziejų, Domšaičio galeriją ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kuriuose vyko nemokami renginiai Muziejų nakties proga. Labai apsidžiaugiau galimybe Domšaičio galerijoje dar kartą apžiūrėti parodą "Nuostabioji žemė", kuri mane sužavėjo Vilniuje. Briedžiai nutapyti taip fantastiškai, kad rodos tuoj iššoks iš rėmų. Dar man patiko, kad Domšaičio galerijoje lankytojai gavo po klausimyną, su kuriuo reikėjo eiti per parodų sales ir ieškoti atsakymų paveiksluose. Labai įtraukianti veikla!

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

Laivas ruošiamas paradui.

Mokomasis laivas "Mintis". 

Eilė norinčių pašmirinėti po "Mintį". 

Kajutės "Mintyje". 

Dar kūdikis yra šitas laivas. 

Kūtvėla inspektuoja mokomąjį laivą "Mintis". 

"Mintis". 

Užkandis. €2,50. Rusai turistai rėkdami bėgo šalin, pamatę tokias kainas. 

Maklinėjau po Klaipėdos senamiestį iki sutemų. Vėjas pūtė gana piktokai, tai moterys skaras ant galvų vyniojosi. Trumpam užsukau į kavinę arbatos išgerti ir kojas pailsinti, nes padus iki skausmo buvau atmušusi. O kai jau susigriebiau, kad tuoj dešimta valanda vakaro ir laivų paradas turi prasidėti, visos geriausios vietos buvo užimtos. Tiesa, kelias į kruizinių laivų terminalą dabar buvo atidarytas, tai pasižiūrėjau, kur mažiau žmonių, ir pralindau į priekį, o kad netrukdyčiau jiems žiūrėti, tai atsisėdau ant molo (jeigu ten molas?) krašto. Su vaizdu į jūrą :-)

Kūtvėla laukia laivų parado. Šalta uodegai, bet kenčia. Kitą kartą pasiims taip vadinamą pašikniuką. 

Falšstartas :-)

"Mintis" tabalavosi iki nusibodimo, bet reikėjo ten kažkokį rimtą laivą pirmiausia išlydėti, tai paradas vėlavo. 

Laivų paradas Klaipėdoje.

Iliuminuotas laivukas.

Dar ryškiau iliuminuotas laivukas.

Šokiai ir muzika ant denio.

Ir pasisek tu man taip- įsitaisiau sėdėti tiesiai prieš fejerverkus! Tik gaila, kad jie labai trumpai buvo.

Fejerverkai per laivų paradą Klaipėdoje.

Uch :-) Įspūdinga. 

Tikras šviesų šou.

Fejerverkai.

Kai kurie laivai turėjo savo lazerius.

Parade dalyvavo įvairūs laivukai. Gal ir per skambiai reklamuojamas šitas renginys kaip "laivų paradas", nes daugiausia mačiau apšviestų kateriukų, tai reikėtų tai rebrandinti kaip "kateriukų ir žvejybinių valčių paradas":-) Bet juk svarbiausia buvo geros emocijos- įgulos ir keleiviai dainavo, mojavo, lingavo...Tikras karnavalas ant vandens. Po parado organizatoriai kvietė neišsivaikščioti, o pamatyti Lietuvos talentų pasirodymą ir ugnies šou. Senamiestyje visą dieną grojo Gatvės muzikos dienos dalyviai, tai tą dieną prisiklausiau labai geros muzikos. Į hostelį partrepsėjau savo kojytėmis, nes miesto autobusai, net ir tokią šventinę dieną, apie vidurnaktį jau kursavo tik kas 25 min. Laimė, ta Klaipėda, kurios man reikėjo, visai nedidelė. Bet kai tiek daug žmonių per renginį būna, galėtų ir lanksčiau tie grafikai būti sustatomi.

Naktį miegojau neblogai, ausų kamštukai užstojo didžiąją dalį mano australų "Hraaaaafahahahah" skleidžiamų decibelų. Ryte radau gabalėlį pyrago prie kavos.

Vaišina hostelis :-)

Klaipėdos skulptūrų parkas. 

Prie Antrojo Pasaulinio karo memorialo sovietų kariams. 

Amžinoji ugnis. 

Užrašai ant visų vainikų labai nepriekaištingi: "Antrojo Pasaulinio karo aukoms". Dar buvo "Žuvusiems fašistiniuose lageriuose atminti". 

Klaipėdos traukinių stotyje esančiose bagažo saugojimo kamerose galima palikti daiktus, kurių nenorite nešiotis visą dieną. Labai patogi sistema: įdedi daiktus į spintelę, spusteli uždaryti, į automatą sumeti €1.10 ir pasiimi čekį, ant kurio yra durų kodas. Tik automatas grąžos neduoda ir neima bankinių kortelių. Bet man bilietų kasoje pasmulkino monetas, kad galėčiau susimokėti už bagažo saugojimą. Reikia mesti būtinai lygiai, jeigu įmesite daugiau, tų monetų nepriims. Bet tada turėtų būti ir pinigų keitimo automatas šalimais. O ir pasiimti savo turtą galėsite ne kada panorėję, o nustatytomis darbo valandomis (nakčiai, matyt, stoties pastatas rakinamas). Palikusi saugoti savo kuklią mantą, autobusu (€1.33) atvažiavau į Palangą.

Dabar įkvepiu oro, išeinu pasivaikščioti po parką porai valandų, grynu oru pakvėpuoti. Kad pyktis praeitų, nes kraujas verda. Lėtai lėtai kvėpuoju, skaičiuoju iki šimto.

[Įsivaizduokite čia ilgą pauzę.]

Visų pirma, Palangos autobusų stotyje nėra miesto žemėlapio. Nekalbu apie tai, kad čia, nesant traukinių susisiekimo, turėtų būti ir turizmo informacijos centras, nes būtent per autobusų stotį atvyksta turistai. Nėra jokio miesto plano ar žemėlapių prie bilietų kasų. Ir nereikia sakyti, kad Palangoje tik viena gatvė ir nėra kur pasiklysti. Čia yra visiškas nesvetingumas. Na, bet liežuvį turiu, iš penkto karto pataikau ant vietinio žmogaus ("Oi, mes patys į sanatoriją, nežinom, kur čia tas Gintaro muziejus. O ką, toks yra?").

Miesto šventė ir sezono atidarymas vyko Palangoje gegužės 15-17 d. Trumpiau tariant- balaganas, nors miesto galvos ir labai stengėsi, kad tik amatininko vardo vertieji būtų prileisti čia prekiauti. Kas nėra blogai. Mugė driekėsi per visą Vytauto gatvę. Dar vyko įvairaus amžiaus jaunimo gatvės krepšinio varžybos, kuriose neblogus rezultatus parodė komanda pavadinimu Gang Bang. Kur žiūro tėvai, mokytojai, kunigai?

Palangos bažnyčia ir balaganas. Nusipirkau skarelę ir molinį varpelį. 

Dabar aš pristatysiu savo pykčio šaltinį. Tai-Palangos turizmo informacijos centras. Jis yra blogiausia, kas man atsitiko tą savaitgalį. Ne, meluoju. Jis yra blogiausia, kas man atsitiko per pastaruosius du metus.

O šiandien mums- laisvadienis

Pasakysiu paprastai ir aiškiai: man, kaip turistui, visiškai nesvarbu, kiek darbo valandų kam apmokama, nes darbas TIC'ai nėra aukso kasyklos anyway. Man, kaip turistui, atvažiavus į pajūrį išleisti savo eurų, norisi gauti bent nemokamą žemėlapį ir pasiklausti, kaip nueiti iki Gintaro muziejaus. Nes paskutinį kartą čia buvau su tėvais 1992 m., ir po tokio priėmimo, kaip šį sekmadienį, vietoj Palangos pirksiu kelialapį į Turkiją. Mieste- šventė. Šansas parduoti suvenyrus. Šansas paduoti žemėlapius, suteikti informaciją. Sezono metu nedirbti sekmadieniais, o ypač tokių trijų dienų atlaidų metu, kai plūsteli tiek liaudies, tai yra kurmio trumparegiškumas. Dar Palanga reklamavosi spaudoje, kad paruošė maršrutą Tiškevičių keliais Palangoje. Apie kurį teirautis, logiška, būtų turizmo informacijos centre. Kuris nedirba! Va tau ir paveldo sklaida.

"Palangos turizmo informacijos centro vadybininkas Mindaugas Surblys portalui LRT.lt komentavo, kad į šventę turėtų atvykti nemažai žmonių, tačiau abejojama, ar jie pasiliks atostogauti."- rašo 15 min. Tai gal maloniu elgesiu ir dėmesiu paskatinkime juos bent tą dieną aplankyti Palangos įžymybes ir palikti Palangoje savo eurus? "„Šia švente mes norime parodyti, kad kurortas jau yra pasiruošęs priimti poilsiautojus, bet jų bumas būna tik liepos–rugpjūčio mėnesiais“, – aiškino M.Surblys."- tęsia mintį tas pats straipsnis. Man tai kažkaip nepanašu į pasiruošimą priimti turistus. Gal ne apie tą Palangą kalbame?

Visa laimė, iš Vilniaus atvykusi uždarbiauti padavėja bent į reikiamą pusę sugebėjo ranka parodyti. O paskui radau ir stendą, kurį galėjau nusifotografuoti.

Nedirbančiu TIC piktinosi ir mano sutikti senjorai. 

Na, o dabar apie gerus dalykus.

Po ilgos pertraukos lankytojus vėl priima atsinaujinę Tiškevičių rūmai. Tiek aikčiojimo spaudoje neteko matyti nuo to laiko, kai atidarė Valdovų rūmus. Tiškevičių rūmai tapo prieinami lankytojams su negalia. Šiuo metu yra dvi ekspozicijos, skirtos atkurtiems interjerams ir gintarui. Tvarkomas ir pats parkas bei rožynas. Daugiau informacijos apie atsinaujinusius Tiškevičių rūmus rasite Kultūros paveldo departamento straipsnyje. Atnaujinimo darbams buvo skirta apie €3 mln. Per metus planuojama sulaukti 100,000 lankytojų; ypač šiuo atsinaujinimu džiaugiasi su kruiziniais turistų laineriais dirbančios agentūros. Aš asmeniškai šį muziejų statau lygiai su Valdovų rūmais- tai vienas geriausių mano kada nors matytų projektų.

"Eglė žalčių karalienė". Skulptorius R. Antinis, 1960 m. 

Atsinaujinę Tiškevičių rūmai. 

Tik tos a la Greek style vazos tai baisus kičas. 

Rūmų portikas iš rožyno pusės. 

Kūtvėla inspektuoja Palangos Tiškevičių rūmus. 

Už foto draudimą ekspozicijose- didelis minusas. Bet šiaip pats bendras įspūdis yra WOW !!! Pirmame aukšte yra bilietų kasa, rūbinė, liftai, suvenyrų skyrius (su baisiai neįdomiomis knygomis, suvenyrų pasirinkimą reiktų plėsti), kavos automatu. Ekspozicijos pabaigoje yra gintaro dirbinių ir papuošalų skyrius, kur galima jų įsigyti. Taigi, kalbant apie galimybes turistui padėti jaustis komfortabiliai ir pagelbėti jam čia palikti savo eurus, tai visos tos galimybės yra sudarytos.

Pirmiausia turistai aplanko atkurti interjerai. Nuostabiai atkurti židiniai, būtinai atkreipkite dėmesį. Nors sakoma, kad muziejus gali priimti dideles grupes, praėjimai visgi siauroki, todėl didesnėms grupėms gali tekti pasigrumdyti. Salės atkurtos anfilados principu. Dar nemačiau tiek šio laikotarpio (XIX a. pr.) baldų vienoje vietoje, labai puikūs! Kadangi fotografuoti ekspozicijose negalima, tai nufotografavau stendą lauke.

Atkurti istoriniai interjerai Tiškevičių rūmuose Palangoje.

Grafienės kabinetas. Bespoksodama į tą medinę paprastą dėžutę kairėje vos signalizacijos nepaleidau. Ką jinai veikia tokiame prabangiame kabinete?

Atkurti interjerai Tiškevičių rūmuose Palangoje. Gobeleną iš grafo dovanų buvo gavusi kambarinė. Lietuvos dailės muziejus jį nupirko prieš 40 metų ir dabar jis grįžo namo.

Gintarui skirtos salės turi kuom užimti lankytojus. Čia galima susipažinti, kas yra gintaras, koks jis būna, kaip jis atsiranda...Kaip atrodo gintaro lašas ir kuom jis skiriasi nuo gintaro varveklio? Kaip gintarą vertino mūsų protėviai, kurių įkapėse jis rastas? Turtingą inkliūzų kolekciją apžiūrėti padeda specialios lupos, kurios išdidina vaizdą. Ir pabaigoje yra gintaro papuošalų paroda, nuo kurios moterų neįmanoma atplėšti. Tikra saulės terapija!

Palangos Lurdas buvo įrengtas grafienės Antoninos Tiškevičienės pageidavimu.

Kūtvėla lankosi Palangos Lurde. 

Įėjimas į Tiškevičių rūmus- Gintaro muziejų.

Rebeka, vandens nešėja. Kopija. Originalo autorius prancūzas Hubertas Luis-Noelis. 

Rūmų vaizdas iš rožyno.

Rebeka. 

Abraomas buvo jau senas ir negalingas, kai ryžosi surasti sūnui žmoną. Todėl jis pasiuntė tarną į savo gimtinę, nenorėdamas, kad sūnus vestų Kanaano moterį. Tarnas išvyko su dešimčia kupranugarių, apkrautų įvairiomis gėrybėmis. Tačiau jis buvo sugalvojęs gudrybę: suguldė kupranugarius prie šulinio (kitur-šaltinio), kur moterys ateidavo vandens, ir pasimeldė. Ta moteris, kuri neatsakys jam ir jo kupranugariams vandens, tegul ir bus išrinktoji. Tai ir buvo Rebeka.

Parke netrūksta suoliukų.

Vieta kavai su vaizdu. 

Buvo pietų metas. Populiariausias patiekalas Palangoje- vakarykščiai apkepinti cepelinai. "Šviežių šiandien nėra",- apgailestavo padavėjas. Pietautojai juokėsi, kad tada rytoj vėl ateis vakarykščių cepelinų valgyti.

Apkepinti cepelinai.

Čia ir išgirdau apie nukritusį lėktuvą. Tada to nesureikšminau- bene pirmas kartas? Pilotai išsigelbės plaustu, o paskui juos pakrantės apsauga išžvejos. Bet kad šitaip pasidarys...Amžiną Atilsį.

Palanga skendi našlaitėse. 

Suoliukai prie Palangos tilto. 

Kūtvėla prie Palangos tilto. 

Baltijos jūra. 

Mmmmm....Tai kaip ir šalta. Tai kada ten artimiausias reisas į Turkiją? 

Labai dailus medinukas. 

Palangoje galima praleisti ir daugiau laiko, bet nenorėjau skubėti į traukinį. Į Klaipėdą grįžau prabangiai- dviaukščiu "Kautros" autobusu su nemokamu wi-fi (€1.44). Stebėjau, kaip atvažiavo traukinys Vilnius- Klaipėda ir paskui jam buvo prikabinti papildomi vagonai.

Traukinys Vilnius- Klaipėda. 

Kūtvėla mėgsta traukinių fone pasifotografuoti. Jinai ir leidimą tam yra gavusi. Teko pasižadėti, kad po bėgiais neguls ir nuo viadukų nešokinės. 

Tokia jau ta Kūtvėlos karma- gauti prastą sėdimą vietą. Penkias valandas be lango ir dar atbulomis!

Moterys įeidamos žegnojosi ir baisėjosi traukinio senumu. 

Vieta Jūsų laptopui. Wi-fi nėra, rozetė kažkur kitame vagono gale. Subalansuota verslininkams iš Vokietijos. 

Kūtvėla džiaugiasi, kad šitas traukinys bent jau nesistengė ją nužudyti. 

Nors Lietuvos Geležinkeliai ir paleido elektroninę bilietų pirkimo sistemą, bet pasistengė sukomplikuoti viską, kas įmanoma, net kelionės su persėdimu paieškos sistema nesugeba sudėlioti. Laimei, vienas bendrakeleivis užsiminė, kad sėdimą vietą vagone vis dėlto galima pasirinkti. Ir pasidalino pastebėjimais, kad perkant internetu visada duoda blogiausias vietas, nes geriausias kasose išperka. Tai štai trumpas gidas, kaip išvengti kelionės atbulomis ir be lango.

Perkant traukinio bilietą internetu, pasirenkate išvykimo ir atvykimo stotis, tada pasirenkate pageidaujamą laiką, ir sistema parenka sėdimą vietą (su sąlyga, kad kelionė be persėdimo, kitu atveju sakys, kad  tokio maršruto nėra). Šio bandymo metu gauname 31 vietą pirmame vagone. 

Dabar įsivaizduokime, kad norime pamatyti vagono plane, kur ta 31 vieta yra. Nes galbūt ta vieta visai patogi? Spaudžiame ant nuotraukoje aukščiau raudonai apibrauktos vietos.

Iššoka štai toks langas. Tačiau- deja, deja- mums reikalingo vagono plano nerodo. Kodėl?

Ne bėda. Spaudžiame ant antro vagono paveiksliuko, pasigrožime jo planu, tada spaudžiame ant pirmo vagono paveiksliuko  ir dabar jau matomas jo planas.  Bet kam taip komplikuoti reikalus? 

Vietos 28 ir 22 (sėdimų vietų numeracija vagone pasiekusi absurdo lygį) yra jau kažkokių nelaimėlių nupirktos. Vieta 31, kurią man paskyrė sistema, nėra pati blogiausia, nes iš patirties dabar žinau, kad ten turėtų būti langas. Vagono plane langų buvimas neatspindėtas. "Kam to reikia, tegul džiaugiasi, kad išvis važiuoja,"- turbūt mąstė Piktasis Elektroninio Bilieto Genijus. Bet, tarkime, kad ta vieta mums netinka.

Spragtelėję pelės klavišu pasirenkame Vietą 85, kuri yra atskirame kupė su elektros lizdu. 

Pasirinkimą išsaugome ir štai, mūsų naujasis bilietas! Lieka tik apmokėti. 

Traukinys judėjo vėžlio žingsniu, į kelionės pabaigą net užsupo, šiek tiek pykino. Laimei, turėjau knygą, todėl kurį laiką buvo kuom užsiimti. Vilniuje buvome vėlai vakare, šiek tiek vėlavome.

Savaitgalio pajūryje biudžetas:

• Traukinio bilietas: €23.12
• Dvi nakvynės hostelyje: €22
• Maistas: apie €10
• Suvenyrai: apie €15
• Kitos išlaidos: €10

Viso: apie €100. Jeigu muziejai būtų buvę mokami tą savaitgalį, tai būtų buvę dar papildomai apie €10 (Gintaro muziejaus bilietas įskaičiuotas į "Kitos išlaidos"). Mano teorija, kad savaitgalio kelionei reikia bent €100 pasitvirtino. Už tokią sumą galima rasti pigų skrydį su Ryanair į Romą, Paryžių ar Madridą į abi puses su rankiniu bagažu. Verta susimąstyti, ar mūsų pajūris yra konkurencingas? 

Tai tiek. Geros visiems Eurovizijos.

Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų,

Kūtvėla Bangmūšytė