Mane galima sutikti

Ryga, Latvija, su pratęsimu Jelgavoje.

Turizmo mugė Rygoje vasario 6-8 d.

Šioks toks receptas kaip savarankiškai susiorganizuoti nebrangią kelionę.

Tuesday, January 27, 2015

Po apsilankymo "Adventur 2015" turizmo parodoje supratau, kad ateina stipri tendencija žmonėms imti kelionių planavimą į savo rankas ir nebesinaudoti agentūrų paslaugomis. Viena iš parodoje pakviestų kalbėti viešnių turistus/keliautojus, keliaujančius su agentūromis, pavadino neįgaliais. Vis pasigirsta raginimų ir internetinėje erdvėje nebeprasidėti su jokiomis agentūromis. O kaip yra iš tikrųjų?

Aš asmeniškai nesu nusistačiusi prieš agentūras. Naudotis jų paslaugomis galima ir reikia esant tam tikroms aplinkybėms. Pavyzdžiui:

      1) laiko taupymas. Jeigu tam, kad pasiektumėte kelionės tikslą, reikia sugaišti kelias dienas ar atlikti kelis persėdimus keliaujant savarankiškai, o agentūra už panašią kainą suorganizuotų greitesnį, gal net tiesioginį, susisiekimą, tuomet reikia tuom pasinaudoti.
      2) lėšų taupymas. Jeigu tam, ką norite susiorganizuoti savarankiškai, agentūra gali pritaikyti nuolaidą, tuom irgi reikia pasinaudoti. Konkreti situacija- viešbučių užsakymas.
      3) kartais tiesiog norisi dėl nieko nesukti galvos. Tiesiog sėdėti ir žiūrėti pro langą. 
      4) apklausos per pažįstamus rodo, kad yra labai turtingų žmonių, kurie nenori sukti sau galvos kelionės detalėmis (o ir neturi tam laiko), todėl sumoka agentūroms už visas paslaugas, tokias kaip viešbutis, mašinos nuoma, skrydis, ekskursijos ir t.t. Šias paslaugas visiškai nesunku užsisakyti patiems, bet tam tikras ratas žmonių gali sau leisti šiuos rūpesčius/malonumus perleisti agentūroms.

Dabar norėčiau papasakoti apie tai, kaip savarankiškai susiplanuoti nebrangią kelionę. Norčiau vengti kalbėti apie “pigias keliones”, nes mūsų kultūroje yra labai daug žmonių, kuriems “pigu” asocijuojasi su prasta kokybe. Manęs dažnai paklausia, kur bus kita kelionė. Kai aš atsakau, kad šiemet keliausiu į Rygą, Prahą ir Madridą, o dar kitąmet - į Toskanos regioną ir po Bavarijos pilis, stoja tyla ir atmosfera pasidaro nors kirvį ore kabink. Tada kas nors iš pokalbyje dalyvaujančių nedrąsiai manęs pasiteirauja ar kartais ne koks olegarchas mane remia, nes juk visi žino, kad iš mokytojos algos toliau Balbieriškio sunku nuvažiuoti. Ne, sakau, radau pigų skrydį, tokį pigų, kad nuodėmė neskristi, norite ir jums padėsiu? Aaaaa, nutęsia tada pašnekovai, pigus skrydis…Thanks, but no. Nes pigus skrydis daugeliui žmonių, ypač vyresnės kartos, asocijuojasi su godžiomis oro linijomis, kurios perka pigų kurą ir greičiausiai bus stovimos vietos lėktuve, kad daugiau eurų nuplėšti pavyktu. O tos žemų sąnaudų oro linijos iš tiesų skraido gerais, švariais lėktuvais. Patogumo gal mažiau nei namie ant sofos priešais TV, bet iš taško A į tašką B nugabena. O kad atideda skrydį dėl blogo oro- tai čia pretenzijos ponui Dievui. Dar būna, kad atideda dėl skrydžių saugos-joks pilotas nesės už šturvalo, jeigu yra saugumo klausimas neišspręstas, nes niekas nenori, kad turistų pilnas lėktuvas išsitėkštų ant senamiesčio bokštų. Dar būna, koks nors dibilas apie bombą pajuokauja.


Ryanair skrydis į Siciliją.


Tarptautinė turizmo paroda "Adventur 2015": glostyk vištą, riškis nuometą, ragauk dzūkų bandą ir šiemet keliauk Lietuvoje.

Sunday, January 25, 2015

Šį savaitgalį "Litexpo" parodų rūmuose šurmuliuoja turizmo paroda. Nors dalyvių iš užsienio sulaukta mažai (matyt, jie daugiau dėmesio skirs vasario mėnesį Rygoje vyksiančiai turizmo parodai), dalyviai iš Lietuvos šiemet maloniai nustebino.Pasirodo, galim, kai norim.

Bet ne iki galo norim. Nors šeštadienį kursavęs Vilniaus viešasis transportas mane pribloškė seniai nematyta švara-autobusai ir troleibusai net iš išorės buvo nuplauti, o salono viduje drąsiai buvo galima sėstis ant grindų-, bet G2 autobusas taip ir nesustojo stotelėje prie parodų rūmų. Manau, kad tomis dienomis, kai vyksta parodos, ta stotelė yra būtina ir privalo būti padarytas papildomas susisiekimas-kitu atveju tas eskpresas nelabai pasiteisina. Kitas parodos minusas buvo tas, kad nebuvo trijų dienų bilieto. Kūtvėla dėkoja Ūdriui iš Super Kelionės LT už kvietimą apsilankyti parodoje.

Viešasias erdves gaivinantis burbuliatorius persikėlė iš žiemiškojo nesezono meto į Lietuvos salę.Tiek vaikai, tiek suaugę su malonumu burbuliavosi.

P1390471
Muilo burbulų atrakcija Lietuvos salėje.


O kada Jūsų miestelio bažnyčioje atidarys kavinę?

Sunday, January 11, 2015


Europos bažnyčiose Dievą išstumia verslas, rašo Lietuvos Rytas. Vis daugiau Europos bažnyčių keičia paskirtį ir tampa barais, kavinėmis, teatrais, viešbučiais, bibliotekomis. Auga musulmonų skaičius, mažėja krikščionių, uždaromų bažnyčių turtas siunčiamas į Pietų Ameriką, kur dar gyvas tikėjimas.

Praha, Čekija. 
Vilniuje man yra žinomos kelios bažnyčios, kurios yra atiduotos verslui. Vienoje, Arkangelo Mykolo bažnyčioje, yra Bažnytinio meno muziejus, o kitoje, Šv. Jonų bažnyčioje, apsilankymas yra su VU ansamblio lankymo bilietu. Kelios Vilniaus bažnyčios yra aplamai uždarytos dėl blogos būklės.

Pernai metais lankiausi Anglijoje. Pakeliavau traukiniais lankydama istorines vietas. Bažnyčios situacija Ūkanotame Albione yra reziumuota ant Kenterberio katedros sienos.

Kenterberis, Anglija.
Lietuvoje tik dideliuose miestuose bažnyčios atidarytos nuolatos. Mažesniuose miesteliuose jos duris atveria tik kasdienėms pamaldoms, kassavaitinėms pamaldoms, atlaidams, ar specialiai susitarus su zakristijonu arba dulkes nuo mūkelių šluostančia moterėle. O juk mūsų bažnyčios- Lietuvos istorijos liudininkės, architektūros ir dailės kūrinių saugotojos. Ir kiek tenka vargti, kad žengtum per slenkstį.

Anglijoje bažnyčių lankymas vyksta tvarkingai. Yra valandos, kada tikintieji renkasi į pamaldas, ir yra valandos, kada lankosi turistai. Turistai moka už apsilankymą, kartais gali užsisakyti papildomas paslaugas, pvz. gido lydimi užkopti į bokštą. Susimokėję turistai gauna lankstinuką su bažnyčios planu (kartais galima išsinuomoti audiogidą), kuriame pabrėžiami įdomūs bažnyčioje esantys dalykai. Dažnai bažnyčiose budi uniformuoti bendruomenės savanoriai, kurie veda nemokamas vienos valandos trukmės ekskursijas po bažnyčią. Prie bažnyčios yra suvenyrų parduotuvėlė, kavinė, WC paslaugos. Yra galimybė perkant bilietą tapti bažnyčios rėmėju užpildant kažką panašaus, kaip pas mus yra 2 % pajamų mokesčio pervedimas. Blankai guli čia pat padėti, tik pildyk ir remk. Vyksta darbas su klientu, kitaip nepavadinsi.

Mūsų bažnyčios uždarytos, nes nėra lėšų joms išlaikyti. O juk vietos bendruomenei panorėjus, viskas gali pasikeisti. Juk pritaikius Anglijos modelį mūsų bažnyčioms atsirastų daug darbo vietų ir atsirastų daugiau turistų. Turistų, kuriems galima siūlyti nakvynę, jodinėjimą, valties nuomą, namines uogienes...

Kokia yra bažnyčios būklė Jūsų gyvenvietėje? Ką manote apie verslumo skatinimą bažnyčiose?

Su meile, Jūsų

Kūtvėla Verslininkaitė


Kūtvėlos patrepsėjimai po 2014-sius: kur ją kelionių viesulas nešiojo?

Friday, January 2, 2015


Ketvirtas bandymas pažvelgti į praėjusius metus. Tiek kelionių, tiek įspūdžių, kad pasiekus gegužės mėnesį nusvirdavo rankos. Bet, kaip sakoma, Nauji Metai-nauji batai, naujos idėjos. Nusprendžiau išlydėti 2014-sius metus atrinkdama 14 nuotraukų, t.y.14 stipriausių įspūdžių.

Nr.1. Vištienos salotos, Tel Avivas.

P1270010
Vištienos salotos.
Pačios salotos buvo neskanios. Viskas būtų buvę gerai, jeigu ne padažas, kuris viską sugadino. Sėdėjau sau kavinėje, kurią sunkiai suradau pramoniniame rajone, rankiojau padažu neaplaistytus salotlapius ir mintyse pukšėjau, kad turėsiu nepigiai užmokėti. O netoliese, gal už kokių 100 metrų, spec. būrys nukenksmino įtartiną ryšulėlį. Buvo didelis BUM.

Nr. 2. Humusas paplūdimio bare, Jaffa, Tel Avivas.

P1270067
Humusas. 
Valgiau labai skanų humusą, gėriau saldžią mėtų arbatą, o aplink mane staipėsi įmitęs benamis katinas, kurį baro šeimininkė mandagiai išnešė lauk. Saulėlydis buvo nuostabus. Šeimininkė pasakė, kad jau užsidaro (17.00 val.!), paprašė sumokėti, ir leido likti kiek norėsiu, o ji eis namo. Na, iš paplūdimio baro ne kaži ką ten ir išsineši po skvernu, nebent stalą kokį.

Nr.3. Saulėtekis ant Masados tvirtovės griuvėsių.

P1270673
Taip teka saulė Šventojoje Žemėje.
Apie Masados tvirtovės svarbą žydų istorijoje pasigūglinsite nesunkiai. Man asmeniškai užkopimas į viršūnę pasitikti saulės buvo didelis fizinis iššūkis.

Nr. 4. Sietynai bažnyčiose Jeruzalėje.

P1270262
Šv. Mergelės Marijos kapo bažnyčia.
Sietynai Jeruzalės bažnyčiose man paliko didelį įspūdį. Sunkūs akmeniniai skliautai nukabinėti įvairiais sietynais ir smilkytuvais, kaip kokiame arabiškame turguje.

Visi Izraelio reportažai.

Nr.5. Gdanskas.

P1280752
Gdansko senamiesčio architektūros fragmentas.
Gdanskas man labai patiko. Labai gražus senamiestis, daug kur galima akį paganyti, daug kavinių ir restoranų, suvenyrų parduotuvių. Turistinis ir istorinis miestas, į kurį būtinai noriu sugrįžti.

Reportažas apie Gdanską.

Nr.6. Talino pyragėliai su kopūstais.

P1300310
Traškios tešlos pyragėlis su kopūstais.
Talino istorinėje rotušėje senamiestyje yra kavinė, kurioje senoviniais rūbais apsirengusios moterys pilsto -priklausomai nuo sezono-elnienos sriubą ir/ba karštą vyną ir dar turi traškios tešlos pyragėlių su įvairiu įdaru. Man skaniausi-su kopūstais. O dar jeigu gauni karštą! Ir nebrangūs- vienas pinigas.

Naujausi Talino reportažai.

Nr. 7. Londone pastatytas paminklas gyvūnams, žuvusiems kare.

P1320806
"They had no choice", -sako paminklinė lenta.
Diena buvo lietinga, todėl paminklas atrodė dar liūdnesnis. Visoje šalyje prie paminklų žuvusiems kariams buvo dedamos gėlės ir vainikai, ne išimtis buvo ir šis paminklas. O aš stovėjau lietuje ir kuom natūraliausiai žliumbiau.

Savaitės įspūdžiai iš Londono.

Nr. 8. Rundalės rūmai Latvijoje.

P1340663
Rundalės rūmų rožynas.
Rundalės rūmuose esu buvusi daug kartų, bet su ekskursija ir vis bėgom, bėgom kažkur. Todėl nusprendžiau, kad reikia gaudyti gerą orą ir pigius bilietus autobusu, ir būti tiek, kiek širdis geidžia. Ypač traukė nuostabieji rūmų sodai, kuriuose-pasirodo- turistams sugalvota pramoga persirengti XVIII a. stiliaus rūbais. Bauskos miestelis irgi labai patiko.

Reportažas iš Rundalės.

Nr.9. Varšuvoje esantys Wilanow rūmai.

P1350764
Wilanow rūmai Varšuvoje.
Varšuvoje man labai patiko. Neskaitant nesėkmingai pasirinktos nakvynės vietos ir įspūdingo kiekio tuščių butelių gatvėse paryčiais, miestas man tikrai patiko. Tikrai gražiai atkurtas senamiestis, naujai atrasti kulinariniai malonumai, dar negąsdinantis kainų šuolis. Wilanow rūmus ir sodus labai nuoširdžiai rekomenduoju.

Reportažai iš Varšuvos.

Nr.10. Monreale katedra netoli Palermo.

P1360125
Monreale katedra.
Sicilija man buvo tarsi Rojaus kampelis žemėje: gamta, istorija, maistas, vaizdai...Tiesiog nepakartojama. Būtinai čia dar sugrįšiu, bet į kitą regioną: noriu padaryti kelionę pas ugnikalnius Etną ir Strombolį. O čia dar taip netikėtai į Kalabriją pakvietė :-) Monreale katedrą pamatyti -daugiau negu rekomenduotina.

Nr. 11. Eričės miestelis, Sicilija.

P1360742
Eričės miestelis.
Kalnuose esantis Eričės miestelis mane pakerėjo savo grožiu. Siauros akmenuotos gatvelės, gausybė restoranų, puikios bažnyčios. Įspūdžių-begalybė. Sunkiai žodžiais nusakomas ir nuotraukomis perduodamas grožis, kurį būtina pamatyti savo akimis. Nepasigailėsite.

Reportažai iš Sicilijos.

Nr. 12. Šv. Jono ko-katedra Maltos sostinėje Valetoje.

P1370600
Šv. Jono ko-katedra.
Nors pati Malta man paliko slogų įspūdį dėl ją naikinančio turizmo poveikio salai, kai kurie perliukai verti atskiro paminėjimo. Šv. Jono ko-katedra Valetoje yra tikrai įspūdingas barokinis šedevras. Pati sala įkvepia savo istorija, ypač įspūdingas jos gyventojų atsilaikymas prieš sultono Suleimano armadą. Žalumos čia mažiau nei Sicilijoje, kainos nemalonios, bet maistas skanus. Ypač patiko Birgu rajonas.

Reportažai iš Maltos.

Nr. 13. Slovakijos kalnai.

P1390353
Slovakijos kalnai.
Sunkiausiai išrinkta nuotrauka, nes tas įspūdis, kai jautiesi kaip Dievas, žvelgiantis į žemę, nuotraukomis neperduodamas. Žvilgsnis klejoja, sustoja, sulėtėja kvėpavimas. Ką gi, tai oficialu: sergu kalnų liga. Tai gydoma?

Reportažai iš Slovakijos.

Nr. 14. Balstogė.

P1320151
Alyvos.
Balstogę galima skelbti metų atradimu. Pakankamai lengvai pasiekiamas miestas, gausu įdomių lankytinų objektų, skaniausias itališkas maistas už Italijos ribų, tik turi problemų su viešbučių pasirinkimu ir viešuoju transportu. Važiuokite kai žydi alyvos.

Reportažas iš Balstogės.

Bonusinė nuotrauka: stoties rajonas Vilniuje.

P1370235
Turbūt skaniausi kruasanai Vilniuje. 
Vilniuje esantis stoties rajonas turi šį tą bendro su visais stočių rajonais visame pasaulyje-blogą reputaciją. Bet mūsų stoties rajonas keičiasi tiesiog akyse, tvarkomi namų fasadai, kuriasi verslai, viešbučiai, kavinės. To negalima ignoruoti.

Reportažas iš Vilniaus stoties rajono.

Štai Jums, mielieji, keturiolika Kūtvėlos 2014-ųjų metų akimirkų. O kur patys pernai keliavote? Kur keliausite šiemet?

Su meile ir kaip visada susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Ketvirtoji diena: naktinė Krokuva ir ta nesibaigianti kelionė į Tave, Tėvyne.

Tuesday, December 23, 2014

Taigi, praeitą reportažą pabaigiau poringe apie Vrbovo terminių baseinų teikiamus malonumus. Dabar laukė sustojimas Krokuvoje ir kelionė namo. Kadangi naujasis autobusas buvo žymiai patogesnis nei tas, su kuriuo pradėjome kelionę, tai susisukau sau patogiai lizdelį miegui iš pleduko, pripučiamos pagalvės ir termoso su karšta arbata. Po sėdyne buvo kelionmaišis su tikromis vertybėmis, kurių negalima grūsti į bagažo skyrių, tame tarpe buvo ir druskos kristalų medelis iš Veličkos, kuris mane teigiamai veikė. Spėjau šiek tiek nusnausti iki Krokuvos.

Krokuvoje buvo pusantros valandos laisvo laiko ir veikė Kalėdų mugė, todėl veiklos buvo sočiai. Pas juos mugė didelė, prekiautojai iš įvairių šalių (lietuviai laikė dešrų namelį), o jau eglutės papuošalų gražumas tai neišpasakytas! Ir vyną karštą pilsto (pas mus prie Katedros, sako, kunigai neleido). Trumpai tariant, teko ieškotis bankomato.

P1390404
Karališkasis Vavelis.

P1390410
Kalėdinis papuošimas.

P1390422
Kalėdų mugė.

P1390425
Labai gražūs angelai.

P1390428
Kalėdų mugė Krokuvoje.

P1390429
Krokuvos eglė.

P1390435
Lenkiški barščiai, 5 zlotai. 
Pasiėmiau aš tuos barščius vienkartiniame puodelyje (aštrūs, bjaurybės) ir slankiojau po mugę apsimesdama, kad karštas vynas. Nusipirkau eglutės žaisliukų, nes turiu tokią tradiciją įsivedusi-iš kiekvienos kelionės parsivežti žaisliuką eglutei, tada kasmet per Kalėdas prisimenu, kur keliavau. O Vilniaus pseudomugėje ne tik kad karšto vyno, nė eglutės žaisliukų nėra. Apie Krokuvą nepasakosiu, palieku erdvės būsimam reportažui apie Zakopanę ir Krokuvą.

Naktis autobuse nuotykiais nepasižymėjo. Pažiūrėjome animacinį filmuką apie Skrudžą, užpildėme atsiliepimų anketą, suskaičiavome kalnuose rinktus antspaudus į kalniečių pasus. Buvau viena iš dviejų daugiausia antspaudų surinkusi, tai gavau prizą-putojančio vyno butelį. Grįžome per Lazdijus (nepaisant Siaubo nedorų minčių apie Statoilą, aš juos dievinu, ir jų kava man skaniausia), Kauną ir apie 11.00 buvome Vilniuje. Labai puiku, kad pavyko taip anksti grįžti. Buvau galvojusi apie visuomeninį transportą iki Baltupių, bet mantos ir terbukių buvau užgyvenusi ant vieno taksi. Kainavo tik 12 LTL.

P1390438
Mano kelionės į Slovakiją grobis. Dar matosi žiurkėno Cepelino išbarstytas smėliukas, mažasis kandis.
Kelionės metu uoliai rinkau ne tik antspaudus į kalniečio pasą, bet ir kelionės čekius. Tai čia šio ilgojo mano savaitgalio suvestinė:

Kelionė: 489 LTL
Pasiruošimas kelionei (maistas, vaistai, higienos priemonės): 75 LTL
Lenkija: 150 PLN (su lankytinais objektais, suvenyrais, maistu, WC)
Slovakija: 140 EUR (su lankytinais objektais, keltuvais, maistu, suvenyrais)

Viso: apie 1,200 LTL. Va tau ir nebrangi kelionė XD

Žinoma, daugiausia išlaidų sudarė lauktuvės. Ėjau į visus lankytinus objektus, juk ir keliauju tam, kad pamatyčiau. Kita vertus, dar šiek tiek eurų pridėjus gaunasi nebloga savaitės trukmės kelionė autobusu kur nors į Paryžių. Teks kažkaip riboti apetitą suvenyrams ir lauktuvėms. Be to, pasiruošimas kelionei visada sieka iki 100 LTL, nes reikia

Labai noriu padėkoti organizatoriams už kelionės įspūdžius. Labai patiko jų komandinis darbas ir operatyvumas sprendžiant iškilusius nesklandumus. Apgyvendinimas Slovakijoje buvo aukštos klasės (tik namelių savininkai žiemą kelius iki durų galėtų su lopeta pagramdyti, smėliuku pabarstyti), maistas puikus, žmonės labai faini (tik lėtoki :-) ). Dabar planuojama kelionė keltu į Vokietiją, tai kybau internetuose laukdama naujienų.

Tai tiek naujienų. Ar jau iškepėt kūčiukus?

Su meile,

Kūtvėla

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Trečioji diena: virš Kūtvėlos-tik dangus ir Dievas.

Sunday, December 21, 2014

Šiandien gavome ilgiau pamiegoti. Atvažiavo mūsų paimti ir į Lietuvą parvežti naujas ir patogus dviaukštis autobusas, bet ekskursinei dienos programai dar buvo numatytas pakaitinis transportas. Kas pusryčiavo ilgiau, tai gavo stovėti.

P1390288
Mūsų kolektyvo štabas.
Nors išvykimo laikas buvo iš vakaro mano garsiai autobuse paskelbtas (nes mūsų gidė Marija buvo vis dar praradusi balsą), vis tiek atsirado vėluojančių. Neapšnekant, viena pora tokia keista pasirodė, visada vėluodavo. Bet šiaip ne taip pagaliau visi susirinko ir pajudėjme Aukštųjų Tatrų link. Šiandien buvo numatytas laikas kalnuose, norintys galėjo už gana brangiai pasikelti iki aukščiausio taško Lomnicky Štit. Toks malonumas trimis keltuvais kainuoja 43 EUR suaugusiam žmogui (39 EUR jeigu pirkti internetu). Nors organizatoriai skaičiavo visus ne kartą ir ne du, vis tiek atsirado žmonių, gavusių ne savo bilietus. Tačiau svarbiausia, kad visos problemos buvo išspręstos ir visi pasikėlė, kur norėjo- tik tiek, kad mūsų žmonės ar tai žiopli, ar tai nesąžiningi: kaip tu gali imti ne savo bilietą, kuris yra brangenis, nei mokėjai? Ir kad žiopli, tai tikrai: pirma grupė iki viršūnės, 14 žmonių, reikia atsistoti atskirai nuo visų, 10 yra, 4 dingę, bet 120 vienetų stovi, vėpso. *Facepalm*



Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Antroji diena: pasikėlimas į Predne Solisko, Stara Liubovnos pilis ir vakarienė plėšikų užeigoje.

Saturday, December 20, 2014

Nu va, paskaitė žmonės mano pirmuosius kelionės į Slovakiją įspūdžius ir sako, kad su manimi į vieną lėktuvą nelips. Tai šituom pranešama, kad mano karma veikia išskirtinai tik autobusuose.

O tuo tarpu Slovakijoje-rytas.

P1390094
Kūtvėla rytais atrodo maždaug taip. "O ką, jau į darbą?"
Pastovėjau ant šildomų vonios grindų plytelių, net širdis dainavo. Tada padariau strateginę klaidą, kad pusryčiauti išėjau be daiktų, nes paskui reikėjo grįžti jų pasiimti, o čia slovakai kelius nežinau kada ir kaip valo-baisiai slidu, net mano žygio batai čiuožė, vos neįlenkiau kažkieno automobilio. Bet užtat į pusryčių salę įpuoliau viena pirmųjų. Švediškas stalas buvo nukrautas keliais karštais patiekalais (labai skani kiaušinienė), mišrainėmis, virtais kiaušiniais, šviežiomis daržovėmis, saldumynais, buvo kavos ir arbatos. Desertui čia lietinius blynus duoda, kurie labai puikiai eina kaip pusrytis :-)

P1390096
Laukiame išvažiavimo. Kalnai dar skendi tamsoje.
P1390101
Neužilgo pasiekėme Štrebske Pleso miestelį.
Originaliojoje programoje dabar turėjo būti lankomi stalagmitų ir stalaktitų urvai, bet jie užsidarė tvarkymo darbams, todėl tik gailiu žvilgsniu pro autobuso langą tegalėjau palydėti. Bandysiu atsigriebti Čekijoje. Štrebske Pleso miestelis įsikūręs netoli slidinėjimo trasų. Mūsų autobusas dėl siauro kelio negalėjo privažiuoti iki pat kasų, todėl teko krebždėti patiems.

Savaitgalio kelionė į Slovakiją su Makaliumi. Pirmoji diena: Lenkijos Čenstachovos Madona ir Veličkos druskos kasyklos.

Tuesday, December 16, 2014

Turbūt retas lietuvis nebus girdėjęs apie Makalių ir jo organizuojamas keliones. Dar 2012 m. įvykusi savaitgalio kelionė į Slovakiją sulaukė tokio populiarumo, kad šiemet buvo nuspręsta ją pakartoti. O aš, kai pamačiau programą tik už 489 LTL, tai puoliau ir užsisakiau ją kaip vanagas vištą- daug nesvarstydama. Tenka šiek tiek apgailestauti, kad vienas iš lankytinų objektų, kuris mane labiausiai ir domino, stalaktitų-stalagmitų urvai, buvo uždaryti tvarkymo darbams. Bet niekis, bandysiu atsigriebti Čekijoje. Išvažiavimas iš pradžių buvo numatytas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį, bet dėl kelių būklės Lenkijoje organizatoriai išvykimo laiką perkėlė į vėlų ketvirtadienio vakarą (kas man sutaupė apie 25 LTL taksi, nes atvažiavau viešojo transporto autobusu).

Kadangi kelionė autobusu reiškia "juk ne ant pečių neši", tai Kūtvėla susipakavo pundus kaip reikalas: kelioninė kuprinė, kuprinė dienos išvykoms(taip patarė organizatoriai), rankinė asmeninam turtui ir maisto krepšelis. Būčiau apsiėjusi ir su mažiau mantos, bet mane aplankė geniali mintis pasiimti žygio batus, tik jiems reikėjo atskiro krepšio, nes norėjau juos turėti su savimi visą laiką. Su savimi visada reikia turėti vaistus, higienos priemones, šiek tiek maisto ir vandens. Į bagažą pridavus mantą, jos nebuvo įmanoma iškraustyti iki pat nakvynės viešbutyje, nes vairuotojams būtų tekę iškrauti ir vėl pakrauti visą bagažą, todėl Lenkijoje norintiems skolinau savo dantų pastą.

Taigi, vėlyvą ketvirtadienio vakarą autobusas su Kaune įlipusiais keleiviais atvažiavo į tradicinę turistų surinkimo vietą prie Forum Palace. Aš tai manau, kad aikštelės savininkai visiškai neišnaudoja jos potencialo, ten nėra net tualeto ar kokio laukimo paviljono su stogeliu nuo lietaus. Išsilaukę kelionės įspūdžių, gana operatyviai sušokome į autobusą, bet prieš tai dar patikrino mūsų pasų galiojimą- kaip vėliau pasirodė, ne veltui.

Kadangi ši kelionė buvo pirmoji, kurią Makalius rengė jau kaip kelionių organizatorius, tai prieš miegą mus pavaišino putojančiu vynu. Autobusas, tiesa, buvo dviaukštis ir jo eksploatacija tikrai kėlė klausimų, nes mikrofonas veikė labai prastai, vietos kojoms buvo nedaug, apatinis aukštas šąlo, viršutinis šilo, ir atvirkščiai- tipinės dviaukščių autobusų Achilo kulnys. Bet nuotaikos buvo geros, putojantis vynas padarė savo, todėl netrukus visi miegojome. Labai gerai, kad pasiėmiau pleduką, pripučiamą pagalvėlę, akių kaukę, net turėjau ir ausų kamščius gintis nuo kaimynų knarkimo (pastarųjų neprireikė).

P1380986
"Dar nesikelsiu, dar ne dienelė..."
"Pabudome ir kelkimės",- pasakė gidė Marija kažkur apie aštuntą ryto Lenkijos laiku. Visi tokie pasišiaušę kaip ką tik išsiritę viščiukai dairėmės apsimiegojusiomis akimis pro autobuso langus-ogi jau Čenstachova. Kadangi mūsų vairuotojai pasirodė vyrai kaip reikalas ir spausti greičio pedalą mokėjo, tai atvažiavome anksčiau nei planavome, todėl pirmiausia papusryčiavome. Tiesa, gidė norėjo mus pirmiau vesti stebuklingojo Madonos paveikslo žiūrėti, bet kai pilvas gurgia, tai sunku dievobaimingas mintis sukaupti. Makaliaus komanda mus pavaišino rytine kava. Neturistinis sezonas jautėsi labai ryškiai-buvo mūsų du autobusai (120 turistų), vienas baltarusių autobusas, ir kelios lengvosios mašinos. Tualetai nemokami, bet auka buvo privaloma :-) Tačiau dauguma suvenyrų parduotuvių buvo uždarytos.

P1380920
Jasna Gora, Čenstachova, Lenkija.


Kelionė-geriausias vaistas nuo depresijos.

Wednesday, December 10, 2014

Žiema-metas, kai jaučiuosi blogai. Atsikeli su tamsa, eini miegoti su tamsa. Tos niūrios tamsios dienos veriasi kaip karoliukai ant vielos iki pat "gražiausių metų švenčių", kurios anaiptol seniai jau nebėra gražiausios. Kalėdiniai papuošimai šiek tiek pakelia nuotaiką, trumpam apakina sidabrinio lietaus tviskulys, bet apsikrovęs pirkiniais vis tiek turi sunkiais batais eiti per šlapią sniegą (jeigu jo yra) arba bristi per dumblą (jeigu nėra sniego). Maniau, Kalėdinis miestelis padės išsiblaškyti, bet tos šuns būdos, tegul jau man organizatoriai atleidžia, su Kaziuko mugėje šimtą kartų matytomis prekėmis manęs nė kiek nešildo. Buvau pamėgusi žiemą, kai su VU žygeivių klubu eidavau į žygius, bet šį sezoną į nei vieną taip ir neišsiruošiau. Norisi palysti po patalais ir iki vėlyvo pavasario nekišti nosies iš namų. Gydytoja sako, kad čia kaltas mano žemas kraujo spaudimas, kad reikia pagerti ženšenio papildų, pasportuoti. O aš negaliu sportuoti, kai mane apima žieminė depresija. Aš noriu saulės ir šilumos!

Todėl aš keliauju. Pasirengimas kelionei ir diena prieš išvykimą būna sunkiausios akimirkos. Graužiu pati save, kam čia dabar tą balaganą susigalvojau, juk galėčiau sau ramiai pagulėti priešais televizorių. Arba kokią knygą perskaityti. Rūbų spintą susitvarkyti reikia. Balkone iki šiol džiūva mano kasmetinės balkonininkystės įrodymai pomidorų stagarų pavidale. O aš karštligiškai kuičiuosi po visus stalčius, ieškodama paso. Nes, pasirodo, tapatybės kortelės ten neužtenka!

Bet paskui viskas eina tik geryn. Nebegali atsipalaiduoti. Nežinomame mieste reikia nusigauti iki viešbučio, nusipirkti transporto bilietus, išsikeisti pinigus, pasiimti nemokamą žemėlapį. Esi atsakingas pats už save. Pamažu, nauja vieta įtraukia. Akis džiugina gražūs pastatai, gomurį- skani vakarienė. Džiaugiuosi, kad rytoj pradėsi tyrinėti geriausius muziejus ir lankytis puikiausiose pilyse. Depresija pamažu atslūgsta. Keliauju viena, bet niekada nesu vieniša. Bet labiausiai džiaugiuosi tuom, kad netrukus grįšiu namo.

Grįšiu į savo mažą nežymų pasaulėlį, su žiurkėnu narvelyje ir taip nė karto neuždegtais smilkalais ant palangės (nes žiurkėnui gali būti alergija). Gersiu arbatą iš savo mėgstamo puodelio ir redaguosiu kelionės nuotraukas, o netrukus planuosiu kitą skrydį. Esu laiminga gyvendama mažoje šalyje, kur, nors alga nedidelė, gyvenimo tempas yra normalus, o maistas - sotus, kur miestai pamažu bunda iš letargo, potvyniai juntami tik pajūryje, nėra vulkanų išsiveržimų ar žemės drebėjimų. Kad tik karo nebūtų.

Keliauju, nes gera grįžti namo.



Su meile ir, kaip visada, susivėlusi, Jūsų

Kūtvėla Nuotykiautoja




Pirmasis metų vynas: Božolė Nuvo ir kiti vyno abrakadabra.

Friday, November 21, 2014

Vartodami alkoholį, Jūs rizikuojate savo sveikata, šeimos ir visuomenės gerove.

Pirmą kartą Božolė (pranc. Beaujelois) vyno paragavau prieš kokius tris metus. Tuomet mano pažįstamas dirbo Panevėžyje, Aukštaitijos siaurajame geležinkelyje, geriau žinomame kaip siaurukas. Taigi, šis siaurukas turi tradiciją kasmet organizuoti šventinę ekskursiją pasitikti jauną ir naują metų vyną. Mano minėtasis pažįstamas paorganizavo to vyno (visiškai skaidriai ir legaliai) ir mums, bet kol mes visi degustuojantys susirinkome į vieną krūvą, tai, kaip visada, praėjo ne savaitė ir ne dvi. Ir taip jau atsitiko, kad šiai progai įsigytasis vynas buvo jau švelniai rūgtelėjęs. Dabar neprisimenu, ar išgėrėme mes tą butelį, ar ne, bet kažkodėl manau, kad visgi išgėrėme.

Božolė regionas yra Burgundijoje, Prancūzijoje. Ši vietovė yra netoli nuo Liono miesto, kuris praeityje buvo garsus savo šilkais. Marija Antuanetė savo pirmąją dieną jau beveik stovėdama ant Prancūzijos žemės buvo tam specialiai pastatytame paviljone (papuoštame Jasono ir Medėjos serijos gobelenais, ironiška, ne?) dofinės perdavimo Prancūzijai ceremonijoje dalyvavusių aristokračių akivaizdoje išrengta iki panagių ir perrengta pagal prancūziškas madas, o kojinės jai buvo atgabentos iš Liono manufaktūrų. Liono manufaktūrose sidabru liejo ir suknias Rusijos aristokratėms, bet tokiais kiekiais, kad net labiausiai mados klausimais ištvirkusiems prancūzams iš brangumo perukai šiaušėsi. Tačiau nepaisant tokio garbingo istorinio patronažo moteriškų aksesuarų klausimais, ilgą laiką jaunas vynas nebuvo laikomas ypatingoje pagarboje:

"It was a young, fruity wine sold in barrels and served in carafes in restaurants in Lyon and in specialized bistros in Paris--strictly the cheap places.  In the early 1950s, this vin nouveau never saw the inside of a bottle or traveled overseas.  But at about that same time, by the strange workings of reverse snobbery, the news spread that it was chic to drink this newly born wine."  Šaltinis: Weimax Wines and Spirits

Mano įsigytas vynas priklauso Beaujolais Villages apeliacijai,*  kuri apima trisdešimt aštuonis kaimus šiauriniame Božolė regione. Dėl kalvų, kuriose čia auga vynuogės, šis vynas yra laikomas geresniu, nei kiti Božolė regiono vynai, o ir dirva čia palankesnė vynuogėms, nei molinga žemė pietiniame Božolė regione. Božolė vynui daugiausia yra auginama Gamay rūšies vynuogių (šiame vyne turėtų būti juntamas vyšnios arba braškės poskonis), nors leidžiami ir deriniai su kitomis vynuogių rūšimis. Beaujolais Villages vynas sudaro ketvirtį viso Božolė regiono produkcijos. Šis vynas yra skirtas vartoti iš karto, bet tinkamomis sąlygomis jis gali prasilaikyti iki penkių metų. Šaltinis: Beaujolais Villages Wine.

Šiaip nei aš būčiau ėjusi to Božolė pirkti, nei ką, tik kad pasipylė socialiniuose tinkluose vienas per kitą pasakojimai apie šį vyną, tiesiog kaip iš kokio gausybės rago liejosi. Na, pamaniau, reikia ir man paragauti, jeigu jau visi ragauja. ** Tuo pačiu, pagalvojau, pasiimsiu ir dar anksčiau Vyno Dienose ragauto ir man patikusio balto vokiško vyno butelį-tą tai bent žinai, ką perki. Bet kadangi mano skonis yra kažkur tarp keisto ir išrankaus, tai dar gudriai pasiteiravau, kur Vilniuje yra didžiausia Mineralinių Vandenų (dabar- Bottlery) parduotuvė- juk taip daugiau šansų, kad bus, ko ieškau. Man rekomendavo parduotuvę Jasinskio g. Deja, mano norimo vyno ten nebuvo-išpardavė. Tiesa, konsultantų labui reikia pasakyti, kad jie bandė siūlyti "kažką panašaus", bet kai moteris ką tvirtai įsikala į galvą, tai kad ir su kuolu tašyk-neišmuši. Taigi, duotuoju klausimu paskambino į Panoramos skyrių ir paprašė atidėti butelį (ten buvo likę šeši vienetai). Mat, nors Jasinskio g. parduotuvė didesnė, Panoramos skyriaus sandėlys didesnis. Go figure. Tą dieną iškrito pirmasis sniegas, kuris buvo labiau panašus į pirmą krušą su vėju. Tad tokia buvo atmosfera, kai aš Neries krantine ėjau, grumdamasi su stichija, išsvajotojo alkoholio atsiimti, net suprakaitavau- o jeigu vis dėlto išparduos, manęs nesulaukę? Panoramoje net nustebo, kad toks skambutis išvis buvo, ir paėmė mano ieškomą vyną nuo lentynos, prieinamos visiems mirtingiesiems.

Socialiniuose tinkluose apie Božolė vyną atsiliepimai kol kas labai įvairūs. "Šūdvynis"- pasakė vienas internautas, tai jau atsiprašau gerbiamo Skaitytojo, bet laikau savo šventa pareiga visą teisybę sakyti. Nes apie vynus kalbant meluoti yra nuodėmė. Tokia  ne kažką nuomonė apie šių metų Božolė yra kol kas vyraujanti (o gal žmonės tiesiog ne gurmanai, prie tauraus gėrimo nepratę, visko gyvenime pasitaiko?). Bet jeigu tai šūdvynis, tai, žinokite, nepigus šūdvynis.

Tuo pačiu pasiteiravau gerbiamų prelegentų, koks maistas tinka prie šio vyno. Man labai patinka meniu, išvardintas šiame straipsnyje: Fiona Beckett: TOP FOOD MATCHES FOR BEAUJOLAIS (AND OTHER GAMAY). Dar nebuvau ragavusi suši su vynu, todėl šios dienos eksperimentui pasirinkau savo pirkinį suporuoti su suši iš Ozo prekybos centre esančio "Labuki"- mano nuomone, ten vyniojamas geriausias suši visame Vilniuje.

P1380900
Suši išsinešimui. 

P1380908
Dailus kaip Kalėdinė eglaitė mano vyno butelaitis. Va, netgi eiles kurti pradėjau. O dar nė neatkimšau.

P1380916
Skvarbus ir vertinamas Kūtvėlos žvilgsnis į vertinimo objektą iš arčiau.
Taigi, kur mano kamščiatraukis? Voila!

Kvapas. Mano uoslė-labai jautri, todėl kartais tenka nuo to nukentėti arba pastatyti kitus asmenis į nepatogią padėtį ("O, kažkas neseniai šitame kambaryje valgė apelsiną."), bet kiek beuosčiau, nieko nepavyko užuosti. Vienintelis kvapo įvertinimas, kuris atėjo man į galvą, buvo "kvepia kaip geras raudonas vynas".

Spalva. Tamsiai bordo, pereinanti į juodumą, tiršta-nepasiduoda peršviečiama.

Ašaros neatsirado.***

Skonis. Pirmas gurkšnis-beskonis. Gomuryje jaučiasi nedidelis rūgštingumas, bet skonio natos nepagaunu. Apie tai, kad gali jaustis vyšnia, perskaičiau jau po degustacijos, todėl džiaugiuosi savo asmeniniu atradimu, nes man visgi pagaliau pavyko kažkuriuo liežuvio receptoriumi užčiuopti švelnią, labai švelnią, vos vos juntamą vyšnią, bet jau toooookią lengvą, kaip bitės sparnelis. O vyšnių aš šiaip jau labai nemėgstu.

Derinimas su maistu. Tobulas derinys su suši. Prie prėsko, žalia žuvimi įdaryto suši šis vynas su savo rūgštele dera puikiai (tik vyšnia dingsta kaip nebuvusi, bet gal kada nors tvarkydama kambarius rasiu?), kaip ir puikiai nugęsina aštrumą, kurį suši suteikia suteikia wasabi krienai ir ridikas. Bet reiks dar pabandyti paderinti ir su šalta paukštiena, kaip siūlo rekomendacijos. O prie suši-geriau nesugalvosi.

Bendras įvertinimas 5 balų sistemoje: 2 tvirti balai. Man vis dėlto trūksta kvapo ir ryškesnio poskonio.

Kai išgersiu savo Božolė, tai nulupsiu etiketę ir įklijuosiu į specialų sąsiuvinį su pastabomis. Kai kurios etiketės, iš patirties žinau, pamirkusios vandenyje lengvai atsiklijuoja, o kitas gamintojai taip priklijuoja, kad ir švitriniu popieriumi nenutrinsi. Na, bus matyt, to vyno dar liko pakankamai. Ir viskas dėka pono Georges Duboeuf, kurio dėka trečias lapkričio ketvirtadienis kasmet virsta švente. Pasak šio straipsnio, 2014 metų Beaujolais Villages Nouveau  ir  Beajoulais Noveau iš pono Duboeuf vyno sandėlių nugalėjo 400 konkurentų ir pelnė aukso medalį.

Iki kito susiskaitymo, su meile ir kaip visada susivėlusi Jūsų

Kūtvėla Šilkinėkojinaitė

* apeliacija (appelation) - geografinė nuoroda, nurodanti, kur buvo užauginta vynuogė ir kur buvo pagamintas vynas.

**Ne, jeigu kas nors trenks galvą į sieną, tai aš netrenksiu.

***Dar būna vadinamos "kojelėmis".

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...