Mane galima sutikti

Gegužė: Dobelė, Latvija // Birželis: Praha; Brno apylinkės. Oslas, Norvegija. // Liepa: Birštonas.// Spalis: Madridas.// Žiema: Zakopanė; Krokuva.

Dešimt priežasčių, kodėl Vilnius yra supermiestas, ir keletas paburbėjimų ko jam dar trūksta, kad iš čia išvažiuojantys verktų.

Saturday, March 28, 2015

Kai pasakiau, kad ir aš noriu  stoti į Šaulius, jau kaip nors su lopeta bunkerį iškasti išmokčiau, nesu gi visiškai ir negrįžtamai kušla, tai man pasakė draugai- tu geriau rašyk. Tai rašau. Aišku, šitas straipsnis yra visiškai subjektyvi ir begėdiška Vilniaus propaganda, bet jeigu formatas tiks, tai pagal jį bus galima kur bunkeryje kurpti straipsnius apie Toskaną, Maldyvus, saulėtus Brazilijos paplūdimius ir milžiniškas Prancūzijos austres, o tada juos mėtyti į koloradų apkasus.

Taigi, kodėl Vilnius yra supermiestas?

1. Vilniuje yra moderniška biblioteka Saulėtekyje, kuri dirba visą parą. Užsirašyti į skaitytojus galima pateikus asmens dokumentą ir susimokėjus už skaitytojo bilietą ( €4.34). Skaitytojo bilietą galima papildyti pinigais ir naudoti kopijuojant medžiagą. Taipogi, nakties metu skaitytojo bilietas yra raktas į biblioteką, nes saugumo sumetimais ji yra rakinama.

Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.
Pernai čia buvo visuomenei rodomas dėl savo būklės atidžiai saugomas "Katekizmas". Bibliotekoje veikia skaitykla, kurioje yra Lonely Planet kelionių gidai, ir už tai Kūtvėla šiai bibliotekai siunčia daug daug karmos taškų. Man patinka ten nuvažiuoti visai dienai pasėdėti prie Coursera paskaitų, nes ten sukurta jauki akademinė aplinka. Yra kavinė, kur galima nusipirkti pavalgyti, bet yra ir mikrobangų krosnelė pasišildyti savo atsineštą maistą. Kavos aparatas tik va nevisada grąžos nori duoti. Bet man maloniausia yra stebėti, kaip mielai biblioteka yra lankoma įvairaus amžiaus studentų, netgi anksti ryte arba vėlai vakare čia pastebimas judėjimas. Tokios vietos reikėjo jau seniai- įsivaizduokite, kad atsitiko blogas oras, nėra ką veikti, vėlu ir visos įdomios vietos užsidaro...Galite bet kada čia atvažiuoti, patogiai įsitaisyti skaitykloje, ir šiltai sau intelektualiai leisti laiką.

Kūtvėlos reportažas apie Saulėtekyje esančią biblioteką: Naujoji VU biblioteka -architektūros šedevras ir moterų rankinukų draugas.
Bibliotekos tinklalapis: Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.

Tuo pačiu noriu pastebėti, kad neseniai renovuota Karoliniškių biblioteka, plušama renovuojant ir Mickevičiaus biblioteką. Labai džiugu, kad skiriama lėšų šiems projektams, nes bibliotekose ne tik galima sutaupyti skolinantis, o ne perkant, brangias knygas, bet ir lankyti, pavyzdžiui, kompiuterinio raštingumo kursus. Tikiuosi, bibliotekų veikla ateityje plėsis apimdama parodas ir seminarus, viešas paskaitas visuomenei.


Gotikinis plytų kelias Europoje: Vilniaus indėlis į Europos architektūros mozaiką.

Saturday, March 21, 2015

Niekada nepraleidžiu progos užsukti į Vilniaus g. esantį turizmo informacijos centrą ir prasieiti per visas brošiūras, nes kartais ima ir užkrenta koks perlas. Taip besikuisdama po informacinę medžiagą ir radau lankstinuką anglų kalba apie gotikinį plytų kelią Europoje. Tai yra turistinis maršrutas, pristatantis gotikos paveldą Vokietijoje, Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 2010 m. Leipcige šis projektas buvo apdovanotas aukso medaliu už pasiekimus išsaugant viduramžių architektūrą Europoje.

Kadangi jau penki metai kaip vėluoju keliauti šiuo maršrutu, tai čiupau fotoaparatą ir žemėlapį, ir nedelsdama išlindau į miestą po ilgos žiemos, anot mūsų klasiko, šilumos girti. O čia dar pasisek tu man taip- Saulės užtemimas. Tai dabar tokia požlibė esu.

Vilnius yra nuostabiai sluoksniuotas miestas, kaip koks pyragas. Gali eiti tuo pačiu maršrutu, bet kiekvieną kartą akcentuoti vis kitus dalykus, ir gausis vis nauja ekskursija. Vilniaus gotika didžiąja dalimi nėra matoma ir prieinama paprastam turistui, nes tiesiog su laiko tėkme atsidūrė rūsiuose. Yra keletas restoranų ir meno galerijų Vilniuje, kurie įsikūrė buvusiuose rūsiuose, todėl daugiau ar mažiau pasižiūrėti tos gotikos galima, bet pačių pastatų architektūra dabar jau laikoma daugiausia barokine arba šiuolaikine. Tas nėra blogai, nes galima per porą valandų pamatyti visus siūlomus objektus ir tada dar lieka laiko kur nors skaniai pavalgyti. Lietuvai skirtame lankstinuke Vilniuje yra pažymėti devyni objektai kaip lankytini ir  jie yra papildomai aprašyti, dar septyni objektai yra tik pažymėti kaip galimai lankytini be aprašymo, o Kaune yra pažymėti kaip lankytini ir aprašyti trys objektai, o dar šeši yra pažymėti kaip galimai lankytini be aprašymo. Iš viso europiniame projekte yra pažymėtas trisdešimt vienas gotikinis objektas.


Varliagyvių niokotojų siaubo Kūtvėlos reidas į Vingio parką: kodėl mes turime tokį turtą viduryje miesto, bet tik spjaudome ir gaudome?

Monday, March 16, 2015

Nuo kovo 10 d. iki balandžio 20 d. vyksta varliagyvių migracija, kurios metu jie ieško savo antrosios pusės. Deja, daugelis mūsų šokuojančių mažųjų draugų gyvenimą tragiškai baigia po automobolio ratais. Tokia situacija šviesiais 2015 metais yra netoleruotina. Mes gal ir nesame tiek pajėgūs finansiškai, kad varliagyviškai jautriose vietose įrengtume jiems požemines perėjas, bet kai kurių priemonių varliagyvių santuokiniam gyvenimui pagerinti mes tikrai galime imtis- mes galime bent laikinai uždrausti automobilių eismą jų migracijos teritorijoje. Gamtininkai, mokslininkai ir aktyvūs piliečiai jau nebe pirmi metai bando atkreipti valdžios dėmesį į šią problemą. Todėl mane maloniai nustebino po nedidelio trepsėjimo vietoje, kai viskas  eilinį kartą krypo į valdžios neryžtingumą ir prokrastinaciją, staiga žiebęs sprendimas: automobilių eismas Vingio parke- draudžiamas.

Todėl šituom pranešama, kad iki š.m. balandžio 20 d. imtinai automobilių eismas Vingio parke yra draudžiamas. Išimtis taikoma policijos, gaisrinės, greitosios pagalbos automobiliams ir kitoms transporto priemonėms, kurios ten yra būtinos. Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto Zoologijos katedros atstovai taip pat pradeda varliagyvių stebėjimus. Viešosios tvarkos patruliai nebus abejingi ir padės gaudyti už padangos varliagyvių naikintojus. Toks Vilniaus miesto savivaldybės atsakingų darbuotojų sprendimas parodo, kad tie dvidešimt penki Nepriklausomybės metai nepraėjo veltui-pagarba jiems.

Taigi, šiltą ir saulėtą pirmadienio popietę Kūtvėla užrakino ofiso Pašilaičiuose duris, sėdo į 16 troleibusą, ir nubildėjo į Vingio parką pažeidėjų medžioti.

P1400440
Vingio parkas nuo Gamtos mokslų fakulteto pusės.
Kadangi sprendimas dėl eismo draudimo buvo priimtas netgi galima sakyti skubos tvarka, abejojau, ar per savaitgalį bus iškabinti atitinkami kelių eiso taisyklių ženklai. Juk mūsų valdininkai nėra labai greiti, ar ne? Taigi, čia randu esant reikalinga pasakyti, kad kai nori, mūsų valdininkai yra greiti ir dar greitesni. Jau iš tolo mane maloniai pasitiko automobilių virtinės iš abiejų kelio pusių. Tenka pripažinti, kad automobilių statymo klausimas nėra išspręstas, nes padorios automobilių statymo aikštelės parko prieigose ir nėra. Šį kartą esu linkusi sutikti, kad automobilis yra būtinas, nes iki parko jame be vairuotojo ir jo šeimos dar atvažiuoja a) vežimėlis vaikui b) šeimos šuo c) riedlentė d) dviratis e) šiaurietiško ėjimo lazdos f) paspirtukas. Vežant į parką savo gyvenimo moterį, vaiką, ir bent vieną iš paminėtų priedų būtų tikrai neoperatyvu naudotis visuomeniniu transportu, kurio stotelės gana nepalankiai išsidėsčiusios parko atžvilgiu. Esu linkusi palaikyti nuolatinį automobilių eismo draudimą Vingio parke, bet su sąlyga, kad būtų įrengta padori stovėjimo aikštelė ir nedidelis paslaugų paviljonas.


"Maro Diena": literatūrinė provokacija ir propaganda apie Kauną ir ne tik.

Wednesday, March 11, 2015

Štai ir aš perskaičiau antrąją Andriaus Tapino knygą "Maro diena". Ne tik perskaičiau, bet ir pauosčiau. Kai socialiniuose tinkluose kilo diskusija apie spaustuvės dažais kvepiančias knygas, tai ir pauosčiau. Ko tik žmogus nepadarysi, literatūros kritiku būdamas.

"Apie funikulierius bus?"- dalykiškai pasiteiravau Andriaus Tapino dar gerokai prieš knygos pristatymą miestui ir pasauliui.
"Ne,"- kaip kirviu nukirto gerbiamas Autorius.

Net klaviatūrą kava apspjoviau. Tai kaip čia dabar, kaip tai knygoje apie Kauną nebus rašoma apie funikulierius?! Galbūt gerbiamas Autorius buvo paveiktas kokio nors Vilniaus universiteto dominijos alchemikų išradimo? Juk Kaunas be funikulierių tai kaip Antonijus be Kleopatros, Romeo be Džuljetos, Šerlokas Holmsas be daktaro Vatsono! Su kritikais taip nekalbama.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad knygos veiksmas nukelia skaitytojus į 1907 m., o funikulieriai Kaune atsirado tik 1931 m. Tačiau ar negali, pavyzdžiui, Vilniaus legatas Antanas Sidabras į kalną pasikelti kokia nors vietos mechanikų sukonstruota bėgine transporto priemone ir tada žiebti kokiam nors blogiečiui į dantis? Žinoma, gali. O ta bėginė transporto priemonė ir būtų funikulieriaus prototipas. Todėl aš raginu gerbiamą Autorių apsvarstyti šią galimybę. Tuo labiau, kad susitikime su skaitytojais Knygų mugės metu jis prisipažino pirmojoje knygoje padaręs klaidų. Tada skaitytojai galėtų džiaugtis turėdami first edition ir  revised second edition! O kauniečiai šį klausimą galėtų apsvarstyti rerefendume. Taigi, aš pasakiau, o kauniečiai žinokitės.

Tada pradėjau skaityti knygą ir supratau, kad funikulieriaus nebuvimas Kaune nėra vienintelė to miesto problema.

MaroDiena
Funikulieriaus nebuvimas knygoje-ne vienintelė miesto bėda.
Šita knyga yra visiška provokacija sustabarėjusiam mąstymui ir absoliuti lietuvių* kultūros propaganda.

readingimage
Rasta internetuose. Idėjos autorius sunkiai atsekamas.
Toliau bus atskleidžiamas Andriaus Tapino knygos "Maro diena" siužetas, todėl knygos neskaitę ir nenorintys susispoilinti malonumą tegul paskaito kad ir Žemaitės "Sutkus".

Tarp Vasario 16-sios ir Kovo 11-sios: mėnuo laiko pamąstymams apie Nepriklausomybę.

Friday, February 20, 2015

Ir šiemet per Vasario 16-ją neketinau niekur lįsti iš namų. Esu didelė šalčmirė, o visi istoriniai lūžio taškai pas mus atsitiko žiemą: Vasario 16-ji, Kovo 11-ji, Sausio 13-ji (kuri, kažkodėl, iki šiol vis dar darbo diena), tiesa, bent su liepos 6-ją pasisekė. Bet vis dėlto užsitraukiau ant kūno kelis sluoksnius žiemos sezonui pritaikytų drabužių, apsišiltinau iš visų pusių, ir išriedėjau šventiško Vilniaus pasižiūrėti.

Basanavicius2015
Lietuvių tautos folkloras. Autorius nežinomas.
Šiandien miestas, nepaisant spaudusio šaltuko, buvo pilnas žmonių. Labai daug kas buvo su mažais vaikais ir dar mažesniais paltukais aprengtais šunimis. Taipogi, nemažai buvo turistų, kurie su žemėlapiais rankoje klaidžiojo po Vilnių ir nustebę dairėsi. Jaunimas, kurio troleibuse šalinasi visi padorūs piliečiai, šiandien spjaudė tarp dantų ant šaligatvio ir sakė viens kitam, o tu žinojai, blyn, kad Lietuva buvo didžiausia Europos valstybė, blyn?

 Buvo šalta, bet puiki diena.


Jelgavos ledo skulptūrų festivalis 2015.

Saturday, February 14, 2015

Yra toks nedidelis miestelis Jelgava Latvijoje, kažkada gražiai Mintauja vadintas, netoli pasienio su Lietuva. Šitas mažas miestukėlis visiems galėtų būti dideliu pavyzdžiu, kaip reikia pritraukti turistus. Žiemą, kai turistinis sezonas yra nebent kur slidinėjimo kurortuose ant slidžių ar Turkijoje ant baseino krašto, į Jelgavą suvažiuoja turistai iš viso regiono pasižiūrėti tris dienas trunkančių ledo skulptūrų atlaidų. Latviškai tomis dienomis susikalbėti sunku, nes miestelis net verda nuo lietuvių turistų, suvažiavusių čia dideliais turistiniais autobusais. Ir nuoširdžiai sakau- kai atvažiavau su firma į pirmą ledo skulptūrų festivalį, aš ir pamačiau tik ledo skulptūras, bet kai atvažiavau savarankiškai- aš pamačiau ledo skulptūrų festivalį. Ir šiemet net nebereikėjo braidyti po purvą iki kelių, nes, be to, kad spaudė didelis šaltis, festivaliui buvo skirta naujai sutvarkyta vieta miestelio centre.

Taigi, anksti ryte, stengdamasi labai nebildėti, pasidariau termosą karštos arbatos, šiek tiek užkandau, ir tyliai išslinkau iš savo hostelio Rygoje.

P1390878
Hostelis Rygoje, kur ant palangės gertas braškių sidras ir klausytąsi Bryan Adams.
Į Jelgavą iš Rygos atvažiavau nedideliu maršrutiniu autobusu. Jie kursuoja kas pusę valandos ir kartais būna, kad juos sustabdo ir patikrina bilietų kontrolė. Bilietus greitai išperka, todėl reiktų nevėpsoti. Kelionė trunka nepilną valandą, o autobusų stotis Jelgavoje yra netoli istorinio centro. Kadangi aš atbildėjau dar labai anksti (nes norėjau išnaudoti šviesų paros metą), tai mano nakvynės vieta dar buvo neatlaisvinta. Iki 13.00 val. galėjau užsiimti kuom tik noriu, todėl autobusų stotyje palikau saugoti savo kuprinę, kad nereiktų beveik 6 kg ant kupros tampytis. Tiesa, buvo šiek tiek vargo kol ją užsegiau, nes neplanuotai teko įgrūsti tenais didelį termosą su arbata, bet dar negimė tokia moteris, kuri nemokėtų užsegti kuprinės vien dėl tos banalios priežasties, kad kuprinė yra perpildyta. Turizmo informacijos centras, kuris yra gal 10 min. pėsčiomis nuo autobusų stoties, dar nebuvo atidarytas (žiemos sezono metu jis pradeda darbą vėliau), todėl turėjau valandą laiko susirasti laukiniams arkliams, kurie buvo viena iš mano kelionės į Jelgavą priežasčių.


Įspūdžiai iš Rygos turizmo mugės Balttour 2015.

Tuesday, February 10, 2015

Tarptautiniame Kipsala parodų centre Rygoje š.m. vasario 6-8 d. vyko dvidešimt antrasis Balttour renginys. Jis yra laikomas svarbiausiu Baltijos šalių regiono turizmo reklamos renginiu, kur yra atstovaujami apie 40-ties šalių turizmo interesai. Tuo noriu pasakyti, kad dalyvauja mažiau, nei 40 šalių, bet į jas visas galima nusipirkti keliones :-)  Šiais metais buvo prognozuojama, kad parodoje apsilankys apie 30.000 lankytojų. Šiuo metu Ryga siūlo tiesioginius skrydžius į virš 100 krypčių- o VTD per savo Facebook paskyrą pranešė, kad prie Rygos oro uosto yra iškabinta lauko reklama, kur Lietuva yra Lonely Planet rekomenduotina kryptis!

Taigi, tokia buvo turizmo situacija tą apsiniaukusią vasario dieną, kai Kūtvėla niurnėdama paliko savo jaukų hostelį Cinnamon Sally Hostel nelabai jaukiame stoties rajone ir, taupydama tuos kelis eurus, į parodą nuėjo pėsčia. Oro temperatūra buvo kažkur tarp 0'C ir +2'C, todėl gatvės buvo pažliugusios. Nutirpus sniegui, pasirodė neprižiūrimo miesto grimasos. Gerai, kad mano apsilankymo tikslas buvo paroda, o ne pažintis su miestu-būčiau labai nusivylusi. Nušiuręs, apleistas, sovietinio paveldo vis dar neatsikratęs miestas su atitinkamu ankstyvų žmonių kontingentu. Tos kelios dienos Rygoje privertė liūdnai suprasti, kad mūsų regione vien tik su anglų kalba dar labai ilgai toli nenuvažiuosi- rusų kalbos dar labai daug kur reikia (nebent, žinoma, sklandžiai mokate latviškai).

Parodų centrą radau nesunkiai, nes iš anksto buvau žemėlapyje pasižymėjusi jo vietą. Buvau kaip tik atidarymo metu. Labai dėkoju organizatoriams už žurnalistinę akreditaciją, su kuria parodą aplankiau nemokamai. Deja, tarptautinio masto ši tarptautinė paroda vargu ar susilauks, nes absoliuti dauguma informacijos tik latvių kalba. Prie įėjimo susiradau savo pavardę akredituotų asmenų sąraše ir nekalbūs apsauginiai tik pamojo praeiti toliau, nes jų pagrindinis darbas buvo dėti antspaudukus ant kasos čekių. kurie ir buvo bilietai į parodą. Media centras, kur reikėjo atsiimti akreditacijos kortelę, buvo niekur nenurodytas, be jokios iškabos ant durų, o kai pagaliau jį radau, tai abejingi ir nekalbūs darbuotojai tą akreditaciją man įlaminavo. Jokių šypsenų ar small talk.Tada mane ištiko nedidelis mokamas šokas.

P1390868
Mokama rūbinė.
Manau, media centre žurnalistams būtų galima nemokamai pasikabinti paltus, bet kadangi tokio pasiūlymo nesulaukiau, o kažkuom nepatenkintas personalas maloniam bendravimui nenuteikė, teko nuryti išdidumą ir krapštyti tą vieną eurą. "Ne Berlynas",- pagalvojau.

Kadangi paroda buvo tik atsidariusi, tai patys dalyviai dar tik ruošė stendus ir žiovavo. Pirmas vaizdas buvo klaikus. Ir žmonės už tai moka 6 eurus? Negalėjau atsistebėti. Maniau, gal sukti ienas lauk, nes čia buvo tik geras pavyzdys kaip garsi reklama padaro savo, bet paskui godumas paėmė viršų- kad jau gavau tą akreditaciją, reikia dar palaukti. Nes, nu, o gal?

Tai tas "Nes, nu, o gal?" ir išgelbėjo dieną. Ne, ne grožis, o būtent moteriškas smalsumas išgelbės pasaulį.

Tuk tuk! Kas ten? Tai aš- tavo sąžinė.

Tuesday, February 3, 2015

Porą savaičių man ramybės neduoda vienas klausimas, kurį ketinu užduoti kelionių tinklaraštininkų bendruomenei, bet vis nesirįžtu. Nes beveik žinau atsakymą ir bijau jį išgirsti.

Pasaulis verda. Rusija plėšo Ukrainą kruvinais gabalais, o Europos Sąjunga tesugeba išreikšti susirūpinimą. ISIS pjauna žmonėms galvas arba degina gyvus (nors spauda teigia, kad žmogžudysčių filmuotos medžiagos autentiškumo neina nustatyti). Boko Haram grobia mergaites. Michelle Obama vizito Saudo Arabijoje metu neryšėjo galvos apdangalo- baisus skandalas. Išgėrę vairuotojai žudo žmones keliuose ir yra paleidžiami į laisvę. Lietuvių vaikai Norvegijoje yra atimami, sakoma, norint atiduoti į bevaikes šeimas su netradicine seksualine orientacija. Kenčia benamiai gyvūnai, žiemą išmetami į gatvę. Ir dar, ir dar.

O mūsų, kelionių tinklaraštininkų, vienintelis rūpestis yra...su kuriomis oro linijomis pigiau yra nuskristi į Maldyvus? Kur pigesnis viešbutis- per Booking.com ar AirBnb? Kur mieste geriausias steiko restoranas? Kokį vyną prie steiko imti-baltą ar raudoną? Ispanišką ar prancūzišką?

Dangus ir žemė. Klausimas: ar mūsų prioritetai sudėti ten, kur reikia?

Jūs turbūt pasakysite, kad dar joks kelionių tinklaraštininkas nėra išsprendęs nei vienos aukščiau paminėtos problemos. Daugeliu atveju net valstybių galvos bejėgės. Todėl kaip ir nėra čia ko parintis. 

O aš negaliu nesiparinti. Bet ir galiu labai nedaug- tik pravesti vieną kitą labdaringą ekskursiją paremti beglobiams gyvūnams.

Nieko nenuveikiau šioje Žemėje. Nei gero, nei-tikiuosi-blogo. Absoliučiai nenaudinga egzistencija, kuri mėgsta baltą vyną ir jūros gėrybes.

Ačiū, kad mane skaitote.

Jūsų,

Kūtvėla

Šioks toks receptas kaip savarankiškai susiorganizuoti nebrangią kelionę.

Tuesday, January 27, 2015

Po apsilankymo "Adventur 2015" turizmo parodoje supratau, kad ateina stipri tendencija žmonėms imti kelionių planavimą į savo rankas ir nebesinaudoti agentūrų paslaugomis. Viena iš parodoje pakviestų kalbėti viešnių turistus/keliautojus, keliaujančius su agentūromis, pavadino neįgaliais. Vis pasigirsta raginimų ir internetinėje erdvėje nebeprasidėti su jokiomis agentūromis. O kaip yra iš tikrųjų?

Aš asmeniškai nesu nusistačiusi prieš agentūras. Naudotis jų paslaugomis galima ir reikia esant tam tikroms aplinkybėms. Pavyzdžiui:

      1) laiko taupymas. Jeigu tam, kad pasiektumėte kelionės tikslą, reikia sugaišti kelias dienas ar atlikti kelis persėdimus keliaujant savarankiškai, o agentūra už panašią kainą suorganizuotų greitesnį, gal net tiesioginį, susisiekimą, tuomet reikia tuom pasinaudoti.
      2) lėšų taupymas. Jeigu tam, ką norite susiorganizuoti savarankiškai, agentūra gali pritaikyti nuolaidą, tuom irgi reikia pasinaudoti. Konkreti situacija- viešbučių užsakymas.
      3) kartais tiesiog norisi dėl nieko nesukti galvos. Tiesiog sėdėti ir žiūrėti pro langą. 
      4) apklausos per pažįstamus rodo, kad yra labai turtingų žmonių, kurie nenori sukti sau galvos kelionės detalėmis (o ir neturi tam laiko), todėl sumoka agentūroms už visas paslaugas, tokias kaip viešbutis, mašinos nuoma, skrydis, ekskursijos ir t.t. Šias paslaugas visiškai nesunku užsisakyti patiems, bet tam tikras ratas žmonių gali sau leisti šiuos rūpesčius/malonumus perleisti agentūroms.

Dabar norėčiau papasakoti apie tai, kaip savarankiškai susiplanuoti nebrangią kelionę. Norčiau vengti kalbėti apie “pigias keliones”, nes mūsų kultūroje yra labai daug žmonių, kuriems “pigu” asocijuojasi su prasta kokybe. Manęs dažnai paklausia, kur bus kita kelionė. Kai aš atsakau, kad šiemet keliausiu į Rygą, Prahą ir Madridą, o dar kitąmet - į Toskanos regioną ir po Bavarijos pilis, stoja tyla ir atmosfera pasidaro nors kirvį ore kabink. Tada kas nors iš pokalbyje dalyvaujančių nedrąsiai manęs pasiteirauja ar kartais ne koks olegarchas mane remia, nes juk visi žino, kad iš mokytojos algos toliau Balbieriškio sunku nuvažiuoti. Ne, sakau, radau pigų skrydį, tokį pigų, kad nuodėmė neskristi, norite ir jums padėsiu? Aaaaa, nutęsia tada pašnekovai, pigus skrydis…Thanks, but no. Nes pigus skrydis daugeliui žmonių, ypač vyresnės kartos, asocijuojasi su godžiomis oro linijomis, kurios perka pigų kurą ir greičiausiai bus stovimos vietos lėktuve, kad daugiau eurų nuplėšti pavyktu. O tos žemų sąnaudų oro linijos iš tiesų skraido gerais, švariais lėktuvais. Patogumo gal mažiau nei namie ant sofos priešais TV, bet iš taško A į tašką B nugabena. O kad atideda skrydį dėl blogo oro- tai čia pretenzijos ponui Dievui. Dar būna, kad atideda dėl skrydžių saugos-joks pilotas nesės už šturvalo, jeigu yra saugumo klausimas neišspręstas, nes niekas nenori, kad turistų pilnas lėktuvas išsitėkštų ant senamiesčio bokštų. Dar būna, koks nors dibilas apie bombą pajuokauja.


Ryanair skrydis į Siciliją.


Tarptautinė turizmo paroda "Adventur 2015": glostyk vištą, riškis nuometą, ragauk dzūkų bandą ir šiemet keliauk Lietuvoje.

Sunday, January 25, 2015

Šį savaitgalį "Litexpo" parodų rūmuose šurmuliuoja turizmo paroda. Nors dalyvių iš užsienio sulaukta mažai (matyt, jie daugiau dėmesio skirs vasario mėnesį Rygoje vyksiančiai turizmo parodai), dalyviai iš Lietuvos šiemet maloniai nustebino.Pasirodo, galim, kai norim.

Bet ne iki galo norim. Nors šeštadienį kursavęs Vilniaus viešasis transportas mane pribloškė seniai nematyta švara-autobusai ir troleibusai net iš išorės buvo nuplauti, o salono viduje drąsiai buvo galima sėstis ant grindų-, bet G2 autobusas taip ir nesustojo stotelėje prie parodų rūmų. Manau, kad tomis dienomis, kai vyksta parodos, ta stotelė yra būtina ir privalo būti padarytas papildomas susisiekimas-kitu atveju tas eskpresas nelabai pasiteisina. Kitas parodos minusas buvo tas, kad nebuvo trijų dienų bilieto. Kūtvėla dėkoja Ūdriui iš Super Kelionės LT už kvietimą apsilankyti parodoje.

Viešasias erdves gaivinantis burbuliatorius persikėlė iš žiemiškojo nesezono meto į Lietuvos salę.Tiek vaikai, tiek suaugę su malonumu burbuliavosi.

P1390471
Muilo burbulų atrakcija Lietuvos salėje.


Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...